Unkle - Trouble In Paradise

Atveriu plačiai langą ir traukiu lietų į save.

Nenoriu aš į Kauną. Oi kaip nenoriu nenoriu nenoriu! Noriu į studijas, noriu į multimedijas, noriu į KTU, bet į Kauną - ne. Išvis dabar nenoriu niekur iš savo Tundros išvykt.

Betoninis Robotukų Fabrikas.

Rodyk draugams

Galiausiai.

Pirmas, vienintelis ir, ko gero, paskutinis.

Skraidau padebesiais ^^

Rodyk draugams

Blue (Da Ba Dee)

Yo, listen up here’s a story

About a little guy

That lives in a blue world…

01:30 AM, iškilmingai baigiu pildyt stojimų prašymo lapą ir peržiūriu jį dar kartą. Kažkaip nesinorėjo iš šešiolikos galimų laukelių palikt užpildytus tik tris, tai visas procesas vietoj penkiolikos minučių užtruko, berods, visą amžinybę, suvalgė laiko tarpą, išsitenkantį net per dvi paras.

Ir buvo verta! Radau vieną dalyką, kuris vėl mano veidan įpaišė evilgrin ir įpūtė lašą vilties. Oh I’m so lucky lucky. Gal auksinių karosų šėrimas tikrai neša laimę, gal devyniolikmetis jau laikomas nebe piemeniu, o gal tiesiog mėlynoms galvos sekasi labiau. (Jei viskas klostysis taip, kaip galėtų klostytis tokiom aplinkybėm, tai, Red, turėsi Kaune pažįstamų;DD )

Liepa liepa liepa. Pirmoji jos pusė, deja, prabėgs nespėjus nė deramai sumirksėt. Vargšas geriausias mano metų mėnuo. Liepos antra, liepos aštunta, liepos devinta, liepos vienuolikta, liepos trylikta, liepos… na, progų liepą daug. Ne itin mėgstu šitaip, liaudiškai tariant “baliavot”, kone kas antrą dieną. Palikit paskutinę vasarą poooooilsiui!

Blue are the feelings

That live inside me

Rodyk draugams

Man tiesiog.

Nebeliko to. Kažko, kas laikytų. Keltų aukštyn. Padėtų ištvert. Diena iš dienos. Nebedžiugina niekas. Man tiesiog. Nesvietiškai liūdna. Ir neklauskit, kodėl. Nenoriu kalbėt. Gal tiesiog. Ieškau atsakymo. Tylaus, supratimo. Įgriso tie pažadai. Kalbos. Jums lengva. Išskleidus rankas. Smigimas žemyn. Šauksmas. Atsiliept? Tuštuma. Šaltis. Kasdieniai lietūs. Betiksliai. Trūkumas. Šeimos, draugų. Ateities. Tikslo. Siekių. Noro. Bet ko. Šilumos. Iš kažkur. Sudaužytos vienatvės. Ir dar daug ko. Reikia. Supratimo. Buvimo. Palaikymo. Ne žodžių. Man tiesiog…

Rodyk draugams

Antras balandžio sekmadienis.

…ir išvarėm tryse (žodyje tryse nepadariau klaidos - reikia tarti su ilgąja “y”, kaip taria Sta) į mišką. Tiksliau penkiese - bet pagrindas buvo mūsų tryse. Išvarėm raudonų žibučių ieškot. Į chemiškai rūgštų/šarminį mišką, kurio augalai keičia spalvas dėl to, na va taip, kaip kad keičia spalvą lakmuso popierėliai.

Šiemet raudonųjų gražuolių nebuvo tiek jau ir daug. Kaip kad praeitąjį kartą. Galbūt todėl, kad šalia esančios dirvos šeimininkas nusprendė nebenaudot chemiškų trąšų (aaach, ore tvyrantis “gaivus” mėšlo “aromatas”), o naudojo gamtines, natūralias trąšas. O gal ir dėl to, kad pletkų pagalba šitą mielą kampelį sužino vis daugiau galvų (grįžtant prasilenkėm su automobiliu, kuris sustojo lygiai toje pat vietoje). Miškas, deja, mėlynavo nuo žibučių. O ne raudonavo.

O kai kur randamos rausvos galvelės buvo, nebent, labai trumpais kūneliais, kurių neįmanoma buvo nuskint.

(Dėl kokybės kaltos drebančios rankos - nuotrauką dedu vien dėl spalvų.)

Paskui Marius rado mažą mažą urvą. Ir didelį didelį apgraužtą kaulą šalia jo. Todėl nusprendėm, jog tame urvelyj gyvena Killer Rabbit. (Tas iš “Monty Python and the Holy Grail”.) Nabagas, ko gero, taip pat paveiktas rūgštaus cheminio dirvožemio. (Juk triušeliai turėtų valgyt kiškiakopūsčius, o ne karves.)

Grožėjomės vaizdu. Sta traktoriaus vėžėj rado plaukojančią mielą varlikę, kurią aš būčiau tuoj pat įsimylėjus, tačiau visas (tikriausiai visas) šiuolaikines varles domina “Redbull”, o ne jas mylinčios princesės, ir toji atkakliai paslėpė savo snukelį pelkės dumbliuose.
Ir dar mus užpuolė žudikės skruzdės. Tos tokios rudos, centimetro ilgio. Ir statančios, Mariaus manymu, “šanio ūgio dangoraižius”. (Na maždaug kokio pusmetrio aukščio.)
Ir ko tik miške nerasi!..

Marius rado “naująją Windowsų Bliss versiją” :

O aš radau, jo žodžiais, “wayhome” :

Ir visas mūsų lobis - dvi puokštės žibučių. Daug mėlynų, keletas raudonų ir viena balta.
Nors labiausiai, visvien, džiaugiuosi grynu oru, gera kompanija ir turiningai praleistu laiku.
:)

Rodyk draugams

***

Užvakar pravėdinau fotoaparatą.
Va keletas buitinių, jokios meninės vertės neturinčių kadrų iš serijos “Neturėti draugų”.
Aplinka: namai.

 

Rodyk draugams

2009-03-29

Ir patinka man svajonės, kurios moka išsipildyt >:B

Laukiu šeštadienio.
Sirgsiu.
Išbers mane ZENIT’ais.

(inlove)

Rodyk draugams

Harry And The Potters - This Book Is So Awesome.mp3

Turiu tokį blogą įprotį pirkti (arba gauti dovanų) knygas. Ir tas įprotis suryja nemažai litų, kuriuos galėčiau išleisti naudingesniems dalykams, pavyzdžiui - nupirkti naują monitorių ir aušintuvą riaumojančiam namų kompiuteriui.
Jaučiu kažkokią tai nostalgiją tiems Poterio laikams, kai ant sienos kabodavo kalendorius su braukomomis dienomis iki naujos knygos dalies pasirodymo (o ne iki egzaminų). Tas laukimas būdavo toks stebuklingas, stebuklingesnis netgi už patį skaitymą.
Tačiau net ir pasibaigus Poterio laukimo ligai, tebesergu knygų pirkimu.

Dar reiktų įsigyti:

• Kęstutis Navakas, “Gero gyvenimo kronikos”,
• Cleveland Amory, “Katinas, kuris atėjo per Kalėdas”, V
  
• Cleveland Amory, “Geriausias katinas pasaulyje”,
• J.R.R. Tolkien, “Hobitas arba Ten Ir Atgal”, V
• J.R.R. Tolkien “Žiedų Valdovas: Dvi Tvirtovės”,
  
• J.R.R. Tolkien “Žiedų Valdovas: Karaliaus Sugrįžimas”,
  
• J.R.R. Tolkien, “Žiedų Valdovas: Žiedo Brolija”,
  
• kitos J.R.R. Tolkien knygos iš serijos apie Viduržemį, išskyrus “Hurino Vaikus” (kai bus išleista lietuviškai),
• J.K. Rowling “Magiški Gyvūnai” ir “Kvidičas Amžių Bėgyje” (ENG, pasvajok, šani.),
• ?, “Drakonologija” (taip įtariu, kad irgi negausi),
  
• Thomas Harris, “Raudonasis Drakonas”,
  
• Andreas Gosling, “Drakonai”,
• Dan Brown belekoks skaitalas, skanios buvo visos jo serijos knygos, V
  
• Valentina Dagienė, Jūratė Skūpienė, “Moksleivių informatikos olimpiadų uždaviniai”, V
  
• dar koks nors biesas iš “Apsišviesk Pats” serijos, pavyzdžiui kas nors apie Skaitmeninę Fotografiją, FLASH MX 2004, darbą Photoshop’u, Animacijos Kūrimą ar pan.
  

Rodyk draugams

Gyveni ir mokaisi

K: Ooo, labas, šani!
Š: Labas, K.!
K: Vėl iš kariuomenės pabėgai?
Š: Vėl.

    ***

Ir kai antivirusinė tavo kompiuteryje nieko neranda, dar nereiškia, kad tavo kompiuteris švarus. (Bus tau apie feniksus svajot…) JIE atgyja iš pelenų. Iš kažko, kas kur kas antgamtiškesnis, nei pelenai. Net File Scavenger'io nereik.

    ***

Keista, bet tokie skaipu plintantys feniksai-virusai-šiukšlės irgi yra
gerai. Kodėl? Ogi todėl, kad, užplūdus kibernetinių šiukšlių-failų
bangai ir pasklidus po skaipo kontaktus, tada tave visi iškart
prisimena, pradeda rašyt, bendraut. “Kas čia? Beje labas”, “Ką čia
siunti? <...> Kaip besilaikai?”, “Oooo, ką matau! Kas čia?” ir
t.t. Argi ne šaunu, kad šitiekai žmonių staiga pasidarai įdomus!?

    ***

Ai va dar.
Niekada Neik Pėsčias Į Latviją Geležinkelio Bėgiais, Jeigu Avi 4kg Sveriančius Kerzus.
Gyveni ir mokaisi…
   
    ***   

Ak, tiesa. Ant padėkos lentos kabinam: Stasį, Redą, Arną, Tadą, Mindaugą. Mano gelbėtojai. (bow) (Ir ką aš be jūsų daryčiau? :DD )

    ***

Ir šiaip kažkaip malonu, kai apsireiškia žmogus, su kuriuo seniai bebendravai, po ilgo laiko tarpo prisimena tave (ne, ne dėl virusų!). Toks užplūstantis pasitenkinimas vėl pabendravus.
Maigyklės nenutyla. Ir nesvarbu, kad nusišneki, nesvarbu, kad kalbi apie “beleką”, nesvarbu, kad nei materialinės, nei vizualinės, nei… na, vertės toks pokalbis neturi, bet juk taip smagu daryt kažką kaip ir seniai seniai, tais gerais senais laikais. (Taip, aš vis dar dažnai gyvenu jais.) Nesvarbu, kad dabar viskas visiškai kitaip. Bet prisiminus taip šilta viduj..
Patinka man šitaip bendraut. Apie rimtus dalykus, ir nesvarbu, kad nerimtai. “Todėl mes ir sutariam, kad abu nenormalūs.”
O tos idėjos! ..

    ***

Ir šiandien kažkieno gimtadienis. Dvigubas.
Irgi praeitis.

    ***

Ir kažkas pajuto tai, ką tu jautei pastaruosius keletą metų.
Tokie pasikalbėjimai irgi geri. (-vyksta MEtamorfozės…-)
Dabar tvirčiau jaučiu - susibendrausim. (Šypsaus.)

    ***

Ir kažkaip keista, kad, praradus tai, kas, atrodė, tuos pastaruosius keletą metų buvo kone visas mano gyvenimas, nesijaučiu nei vieniša, nei liūdžiu, kaip kad būdavo didžiąją laiko dalį prieš tai. Pavasaris? Permainų vėjai? Teigiamą atmosferą kuriantys lyg iš pelenų pakilę du naujai atrasti žmonės?
Praregėjimas.
O gal tiesiog tikiu, kad viskas bus gerai. Vakarų Fronte reikėjo tik naujovių, kurios išsklaidys nusistovėjusį ir bepradedantį pelyt monotonijos rūką. Gal tiesiog tikiu, kad greit taip iš pelenų pakils ir tas Trečias…
Vėl pakils į žvaigždes.
Pameni? Pameni tas žvaigždes, kurias mes skaičiavom pačioje pradžioje, kai dar neturėjom ką viens kitam pasakyt?
Periodiški pokyčiai tik į gerą.

    ***

O kaip Tu jauties?…

Rodyk draugams

The curse repeats itself.

Esu labai karšta moteris.
Trisdešimt beveik devynių laipsnių karščio.
Ant nugaros galima kept kiaušinienę,
plaučiuose virt arbatą,
arba į kolbas susipilstyt betirpstančias smegenis.
Need some?

The curse repeats itself.
Penktos klasės istorija.

Tik gera jausti, kad turiu kažką panašaus į antrąją šeimą.
Kur priglaudžia kone basą
ir prigirdo daug daug karštos arbatos su daug daug citrinų.
Tai ne viena iš haliucinacijų, tikiuos?..

Rodyk draugams