Gyveni ir mokaisi
K: Ooo, labas, šani!
Š: Labas, K.!
K: Vėl iš kariuomenės pabėgai?
Š: Vėl.
***
Ir kai antivirusinė tavo kompiuteryje nieko neranda, dar nereiškia, kad tavo kompiuteris švarus. (Bus tau apie feniksus svajot…) JIE atgyja iš pelenų. Iš kažko, kas kur kas antgamtiškesnis, nei pelenai. Net File Scavenger'io nereik.
***
Keista, bet tokie skaipu plintantys feniksai-virusai-šiukšlės irgi yra
gerai. Kodėl? Ogi todėl, kad, užplūdus kibernetinių šiukšlių-failų
bangai ir pasklidus po skaipo kontaktus, tada tave visi iškart
prisimena, pradeda rašyt, bendraut. “Kas čia? Beje labas”, “Ką čia
siunti? <...> Kaip besilaikai?”, “Oooo, ką matau! Kas čia?” ir
t.t. Argi ne šaunu, kad šitiekai žmonių staiga pasidarai įdomus!?
***
Ai va dar.
Niekada Neik Pėsčias Į Latviją Geležinkelio Bėgiais, Jeigu Avi 4kg Sveriančius Kerzus.
Gyveni ir mokaisi…
***
Ak, tiesa. Ant padėkos lentos kabinam: Stasį, Redą, Arną, Tadą, Mindaugą. Mano gelbėtojai. (bow) (Ir ką aš be jūsų daryčiau? :DD )
***
Ir šiaip kažkaip malonu, kai apsireiškia žmogus, su kuriuo seniai bebendravai, po ilgo laiko tarpo prisimena tave (ne, ne dėl virusų!). Toks užplūstantis pasitenkinimas vėl pabendravus.
Maigyklės nenutyla. Ir nesvarbu, kad nusišneki, nesvarbu, kad kalbi apie “beleką”, nesvarbu, kad nei materialinės, nei vizualinės, nei… na, vertės toks pokalbis neturi, bet juk taip smagu daryt kažką kaip ir seniai seniai, tais gerais senais laikais. (Taip, aš vis dar dažnai gyvenu jais.) Nesvarbu, kad dabar viskas visiškai kitaip. Bet prisiminus taip šilta viduj..
Patinka man šitaip bendraut. Apie rimtus dalykus, ir nesvarbu, kad nerimtai. “Todėl mes ir sutariam, kad abu nenormalūs.”
O tos idėjos! ..
***
Ir šiandien kažkieno gimtadienis. Dvigubas.
Irgi praeitis.
***
Ir kažkas pajuto tai, ką tu jautei pastaruosius keletą metų.
Tokie pasikalbėjimai irgi geri. (-vyksta MEtamorfozės…-)
Dabar tvirčiau jaučiu - susibendrausim. (Šypsaus.)
***
Ir kažkaip keista, kad, praradus tai, kas, atrodė, tuos pastaruosius keletą metų buvo kone visas mano gyvenimas, nesijaučiu nei vieniša, nei liūdžiu, kaip kad būdavo didžiąją laiko dalį prieš tai. Pavasaris? Permainų vėjai? Teigiamą atmosferą kuriantys lyg iš pelenų pakilę du naujai atrasti žmonės?
Praregėjimas.
O gal tiesiog tikiu, kad viskas bus gerai. Vakarų Fronte reikėjo tik naujovių, kurios išsklaidys nusistovėjusį ir bepradedantį pelyt monotonijos rūką. Gal tiesiog tikiu, kad greit taip iš pelenų pakils ir tas Trečias…
Vėl pakils į žvaigždes.
Pameni? Pameni tas žvaigždes, kurias mes skaičiavom pačioje pradžioje, kai dar neturėjom ką viens kitam pasakyt?
Periodiški pokyčiai tik į gerą.
***
O kaip Tu jauties?…
patiko (0)